Kaip kalbėti su vaiku apie KORONAVIRUSĄ(COVID19)

Pasaulyje ir šalyje susiklosčius situacijai dėl koronaviruso pandemijos, visuomenė susiduria su būtinybe prisitaikyti prie daugybės kasdieninio gyvenimo pokyčių. Situacija mums nauja, neįprasta, todėl natūralu, kad šiomis dienomis patiriame daugiau nerimo, susiduriame su įvairiais klausimais. Daugybei tėvų, auginančių vaikus, nemažu iššūkiu gali tapti ir klausimas, kaip tinkamai, suprantamai ir negąsdinant paaiškinti apie naują virusą. Šie pokalbiai nėra lengvi, tačiau labai svarbūs. Nėra „teisingų“ ar „neteisingų“ būdų aptarti su vaikais aktualias sveikatos temas. Psichikos sveikatos specialistai pateikia gaires, kurios galėtų palengvinti pokalbį su vaiku:
● Stenkitės sukurti atvirą ir palaikančią atmosferą, leisdami savo vaikams žinoti, kad jie bet kada gali klausti jiems rūpimų klausimų. Padrąsinkite vaikus kalbėti apie tai, kas jiems kelia susirūpinimą, ir skirkite laiko jiems išklausyti, parodyti savo meilę, kuri užtikrina vaikų saugumą. Kita vertus, nereikėtų vaikų versti kalbėtis šia tema, kol jie nesijaučia pasiruošę pokalbiui arba aiškiai išreiškia nenorą.
● Atsakydami į klausimus būkite nuoširdūs. Vaikai paprastai nujaučia, kai nuo jų kažką nuslepiame arba pagražiname. Net ir nedidelis melas gali paveikti vaikų pasitikėjimą mumis ir sumažinti saugumo jausmą.
● Informaciją pateikite vaikui suprantama kalba. Atsižvelkite į vaiko amžių, kalbos galimybes ir išsivystymą. Naudokite paprastus žodžius ir venkite vaikui nesuprantamų terminų.
● Neleiskite vaikams žiūrėti per daug TV laidų, kuriose pateikiamos naujienos apie viruso plitimą. Panašaus pobūdžio pasikartojanti informacija gali gluminti ir gąsdinti. Skirkite laiko pasikalbėti su vaikais apie tai, ką jie matė ar girdėjo. Pokalbis leidžia mums sumažinti potencialų neigiamą žinių poveikį, ir aptarti mums, tėvams, kylančias idėjas bei svarbias vertybes.
● Padėkite vaikams rasti patikimus, oficialius informacijos šaltinius (galite remtis WHO, UNICEF arba šalyje patvirtintais kanalais). Pasirinkite vieną ar du momentus per dieną, kada kartu su vaikais žiūrėsite naujienas ar ieškosite informacijos internete ir ją aptarsite, nukreipdami dėmesį į pozityvius dalykus.
● Būkite pasiruošę pakartoti informaciją kelis kartus. Kai kuriuos faktus vaikams gali būti nelengva suprasti ir priimti. Užduodamas tą patį klausimą keletą kartų, vaikas prašo mūsų jį nuraminti.
● Pastebėkite, išgirskite ir stenkitės suprasti vaiko mintis, jausmus ir reakcijas. Leiskite jiems žinoti, kad jų klausimai ir susirūpinimas yra geri, reikalingi ir svarbūs.
● Prisiminkite, kad vaikai yra linkę suasmeninti situacijas. Pvz., jie gali jaudintis dėl savo ir šeimos narių saugumo. Jie taip pat gali nerimauti dėl artimųjų ir draugų, kurie šiuo metu keliauja arba gyvena toli nuo mūsų.
● Nuraminkite vaikus, tačiau likite objektyvūs. Galima pasakyti vaikui, kad jis ar ji yra saugus namuose. Tačiau būtų neteisinga pažadėti, kad artimoje aplinkoje ar bendruomenėje nebus koronaviruso atvejų.
● Papasakokite vaikams, kad daugybė žmonių padeda sergantiems koronavirusu. Tai puiki galimybė parodyti vaikams, kad, kai kažkas blogo nutinka, daug žmonių atskuba į pagalbą.
● Aptarkite tai, ką vaikai gali daryti patys, kad apsisaugotų bei apsaugotų kitus nuo viruso. Pavyzdžiui, laikytis sveikatos priežiūros ir higienos reikalavimų, plautis rankas muilu.
● Padėkite vaikams išlaikyti jų įprastą rutiną bei tvarkaraštį. Jeigu ji labai pakito, padėkite susikurti naują esamomis sąlygomis. Nepamirškite į ją įtraukti vaikams įprastų malonių veiklų. Vaikai turėtų elgtis taip, kaip pridera jų amžiui: žaisti, kalbėti apie juokingus dalykus, mokytis kažko naujo. Fizinis aktyvumas ir buvimas lauke – labai svarbūs geros psichinės sveikatos užtikrinimui.
● Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus ir mokytojus. Jie susidomėję stebės, kaip jūs reaguojate į naujienas apie koronaviruso plitimą. Jie taip pat atkreips dėmesį ir klausysis jūsų pokalbių su kitais suaugusiais žmonėmis.
● Pamokykite (savo pavyzdžiu) vaikus, kaip palaikyti kitus bei neįsivelti į patyčias, susijusias su virusu, galimu užsikrėtimu juo.
● Vaikai į stresą reaguoja įvairiais būdais. Jie gali tapti dirglūs, įsitempę, pikti, nusišalinę arba neramūs, itin „prilipę“, bijantys pasilikti vieni. Kartais atsiranda somatiniai simptomai (sutrinka miegas, kyla galvos, pilvo skausmai). Į tokias vaiko reakcijas atsakykite palaikydami, paaiškinkite, jog tai normali reakcija į tokią situaciją. Patikinkite, jog jie gali taip reaguoti, bei skatinkite tomis reakcijomis pasidalinti su jumis arba kitais patikimais suaugusiaisiais.
● Vaikai, kurie praeityje sirgo sunkiomis ligomis ar patyrė netektis, gali ilgiau ir intensyviau reaguoti į vaizdinius žinių pranešimus, ligos ar mirties vaizdus. Šiems vaikams reikalinga ypatinga emocinė parama ir dėmesys.
● Kylant itin stipriam nerimui, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus ir užsirašykite į nuotolinę konsultaciją.
● Pasirūpinkite savo pačių savijauta (galite pritaikyti daugumą minėtų rekomendacijų ir sau).
Kritines situacijas dėl visuomenės sveikatos nėra lengva suprasti ir priimti visiems. Suprantama, kad daugybė vaikų jaučiasi išsigandę ir sutrikę. Mes – tėvai, mokytojai, rūpestingi suaugusieji – galime geriausiai išklausyti ir suprasti juos būdami nuoširdūs, nuoseklūs ir palaikantys. Laimei, dauguma vaikų, įskaitant ir tuos, kurie savo gyvenime yra patyrę netektis ar sirgę sunkiomis ligomis, yra gana atsparūs. Sukūrę saugią aplinką, kurioje vaikai gali užduoti visus rūpimus klausimus, padėsime jiems įveikti stresą, kylantį dėl įvykių bei patirčių, ir sumažinsime ilgalaikių emocinių sunkumų riziką.

IŠLIKITE SVEIKI IR RAMŪS!

Parengta pagal
AACAP, UNICEF ir WHO rekomendacijas
https://www.who.int/docs/default-source/coronaviruse/key-messages-and-actions-for-covid-19-prevention-and-control-in-schools-march-2020.pdf?sfvrsn=baf81d52_4
https://www.aacap.org/App_Themes/AACAP/Docs/latest_news/2020/Coronavirus_COVID19__Children.pd