Mokykla-darželis savo veiklą pradėjo 1987 metais.
Pašilaičių mikrorajono Medeinos gatvėje 5-uoju numeriu pažymėtame pastate tuo metu buvo lopšelis-darželis Nr.167. 1989–1990 metais Lietuvos atgimimas prasidėjo švietimo reformos idėjomis. Didžiausias iššūkis tuo metu buvo laisvė – laisvas žmogus, laisvoje visuomenėje ir valstybėje. Šalies Nepriklausomybės išvakarėse kuriama Tautinės mokyklos koncepcija, atsižvelgiant į tuo metu aktualius tautos ugdymo uždavinius – asmens orumo ir individualumo vertės sugrąžinimą. Tačiau tuo metu visuose šalies darželiuose mažėjo vaikų, tuštėjo patalpos, jie darėsi nepatrauklūs ir nepopuliarūs, daugelį jų buvo uždaryti ir/ar reorganizuoti į įvairias kitas ugdymo įstaigas.Tuomet buvo aišku, kad daugelis darželių Vilniaus mieste bus pasmerkti sunykti. Kartu su pedagogais pradėjome mąstyti kokią ugdymo įstaigą norėtume matyti, kuri iš naujo įgytų populiarumo ir patrauklumo. Kilo idėja apie naujo tipo ugdymo įstaigą – mokyklą-darželį, kurioje būtų ugdomi vaikai nuo 3-ejų metukų, o vėliau nuo 7-erių metų tęstų mokslus toje pačioje mokykloje iki 4-os klasės. Reikėjo surinkti mokinius ir mokytojus – įtikinti Vilniaus visuomenę, kad toje dar tik kuriamoje mokykloje-darželyje verta mokytis. Pirmieji metai buvo eksperimentiniai: sudaromos naujos programos, ieškoma įdomesnių, patrauklesnių mokymo ir darbo būdų. Kūrėme tautinę mokyklą. Mokyklos-darželio darbuotojų ir mokinių bei jų tėvų bendradarbiavimas ir pasitikėjimas vieni kitais sukūrė tą ypatingą mokyklos-darželio aurą: „mokykla, kurioje aš noriu būti“.
Naujas vardas
1994 metais mokyklai-darželiui suteiktas „Aušros“ vardas, kuris įpareigojo ir įpareigoja žmogiškai šilumai ir šviesai. Mokykla išauga, klasėse ir grupėse ne po penkiolika, o po dvidešimt ir daugiau ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokinių. Veikia 6 pradinės klasės, 3 ikimokyklinio ir 1 priešmokyklinio ugdymo grupės.
Mokykla-darželis ir toliau dalyvauja kaitos procese, tobulėja, auga – ugdymo procesui pritaikomos naujos patalpos: įrengiama sporto salė, bibliotekėlė, etnografijos seklyčia, valgykla, tobulinama klasių, grupių ir mokyklos kiemo edukacinės aplinkos. Pamažu pradedamos diegti informacinės technologijos, rengiami nauji ugdymo planai, programos. Didelis dėmesys skiriamas pedagogų ir vadovų profesiniam tobulėjimui bei bendradarbiavimui. Visą tai suteikė mokyklai-darželiui ne tik išskirtinumo, bet ir sudarė prielaidas tobulėti mokytojų bendruomenei.
Naujasis tūkstantmetis mokyklai-darželiui tapo tolimesnio stiprėjimo ir galutinio įsitvirtinimo laikotarpiu.
Išblėso abejonės apie mokyklos-darželio reikalingumą ir LR švietimo įstatyme buvo nustatyta, kad tokie mokyklų tipai gali egzistuoti.
2007 metais mokykloje-darželyje pakeisti langai, mokykla kasmet toliau atsinaujina: teritorija aptverta nauja tvora, pakeistos lauko, vidaus durys, klasių, grupių grindų danga, suremontuotos sienos, lubos, pakeistas apšvietimas, atnaujinti baldai, mokyklos kieme įrengtas sporto aikštynas.
Mokykloje 2013 metais Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vertintojai atliko mokyklos veiklos kokybės išorės vertinimą, kurio metu buvo gilinamasi į mokyklos vadovų, aptarnaujančio personalo, mokytojų, mokinių veiklą pamokose, jie stebėti natūralioje aplinkoje, darbo vietose, kalbėtasi su mokyklos darbuotojais, savivaldos institucijų atstovais, mokiniais ir jų tėvais, analizuoti mokyklos veiklos, mokinių pasiekimų ir pažangos fiksavimo dokumentai. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros užsakymu atliktos mokinių tėvų nuomonės apie mokyklos veiklą tyrimo statistinė ataskaita. Vertinimo metu stebėta ir vertinta mokyklos veikla, nurodytos 10 mokyklos stipriųjų ir 5 tobulintinos sritys.
Prabėgę metai akivaizdžiai paliudijo, kad mokykla-darželis, visą savo veiklą grindžia įprasminęs švietimo reformos pagrindinius tikslus ir siekius. Tai metas kai Tautinės mokyklos koncepciją keičia Geros mokyklos koncepcija. Nuo švietimo visiems pereinama prie personalizuoto ugdymo (si) ir mokymo (si). Ugdymo procesas organizuojamas partneriškai, grupėse, komandose. Plečiamas mokymo (si) iš elektroninių šaltinių, virtualaus pažinimo, tačiau tuo pat metu suvokiama aktyvaus mokymo (si), mokymo (si) iš patirties svarba. 2017 metais visa mokyklos-darželio bendruomenė švęs mokyklos trisdešimtmetį. Mokyklos gyvenime ryškus bendruomeniškumas. Jaučiama narių vienybė, talkinimas kitiems, įsipareigojimas draugams ir mokyklos bendruomenei. Tarpusavio santykiai grindžiami humaniškais geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo principais. Stiprūs ryšiai tarp vaikų tėvų ir mokytojų, užtikrinantys ugdymo tikslų įgyvendinimą.
Mokykloje veikia stipri savivalda.
Aktyviai dalyvaudami savivaldos veikloje dalyviai tariasi, inicijuoja sprendimus, dalyvauja mokyklos gyvenimo kūrime. Nuomonių įvairovė, diskusijos neatsiejama mokyklos gyvenimo dalis.
Šiandien atlikti darbai liudija, kaip gali būti prasmingai įgyvendintos netradicinės iniciatyvos ir atvertos naujos galimybės Lietuvos vaikams. Tačiau „Aušos“ mokykla-darželio vizija neleidžia sustoti, ji kaip tik reikalauja nepaliaujamo atsinaujinimo ir lyderystės dvasios.
