Vis labiau vėstantys vakarai, rudeniu kvepiantys rytai, vis didėjantis vaikų skaičius miesto gatvėse ir parduotuvėse – tai ženklai, kurie byloja apie tai, kad rugsėjis jau čia pat. Taip ilgai laukta vasara ir atostogos eina į pabaigą. Vėl kibsime į darbus. Pailsėję ir energingi nersime į žinių vandenyną…
Ypatinga šventė yra tiems, kam šiais metais rugsėjo pirmoji yra pirmas žingsnis į mokslo ir žinių pasaulį. Vaikams tai nauji draugai, nauja aplinka. Tai ne tik žaidimai, bet ir rimti darbai. Tėvams – naujas etapas jų gyvenime, kuris pareikalaus nemažų pastangų, kantrybės ir supratimo.
Kad ir tėvams, ir vaikams rugsėjo pirmoji ir visi mokslo metai nekeltų rūpesčių, tam reikėtų ruoštis jau dabar. Keletą naudingų patarimų pateikia Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė dalinasi patarimais pirmokėlių tėvams.
Pozityviai nuteikite mokyklai. Labai svarbu sudominti vaiką mokykla. Tikrai nereikėtų gąsdinti: „Baigsis tau katino dienos…“. Nuteikite, kad mokykloje jis sutiks naujų draugų, kad bus įdomu, kad visi vaikai kartu pieš, vaidins, vyks į keliones, sužinos daug įdomių dalykų.
Supažindinkite su keliu į mokyklą. Nors pirmokas dar pats vienas į mokyklą nevaikščios, verta kartu nueiti kelią iki mokyklos, priminti kelio ženklus, atkreipti dėmesį į pavojingesnes vietas. Tai paprasti, bet vaiko saugumui svarbūs dalykai. Tėvų pareiga ne saugoti vaiką, bet mokyti jį saugotis.
Skatinkite vaiko savarankiškumą, mokykite planuoti. Vasarą prieš mokyklą būtų gerai skirti būsimam pirmokui nedideles savarankiško gyvenimo pradžios užduotėles, pvz., nueiti iki artimiausios parduotuvės, nupirkti pieno ir parnešti grąžą. Jis jau turi mokėti susitvarkyti, susirinkti savo žaislus ar drabužius. Reikėtų mokyti pasiplanuoti, ką veiks rytoj, ir tam pasiruošti, nors tai būtų ir paprasti darbeliai ar veiksmai. Kai bus mokinys, toks vaikas kuprinę susidės pats, o ne tėtis ar mama. Ir susidės tuos daiktus, kurių jam reikės rytojaus pamokoms, o ne visai savaitei.
Mokykite vaiką išklausyti kitus ir nebijoti pasisakyti. Mažam vaikui, kuris taps daug didesnės bendruomenės nei šeima nariu, tai labai svarbu. Šias savybes galima pradėti ugdyti šeimoje.
Eikite apsipirkti kartu su vaiku. Tėvai, ypač jeigu šeimoje tai pirmasis pirmokas, labai rūpestingai stengiasi supirkti įvairias priemones, kurių reikia mokyklai. Tokį sąrašą verta susidaryti, bet vaikui bus daugiau naudos, jeigu artėjant rugsėjui eisite apsipirkti kartu ir su juo apie viską šnekėsite. Pvz., perkame pieštukus, mokykloje jie bus reikalingi per piešimo pamokas. Palyginkime flomasterių kainas, kurie brangesni, kurie pigesni? Vaikas turi suprasti, kam reikės vienokių ar kitokių priemonių, ir… kartu mokysis skaičiuoti.
Nepirkite visų priemonių iš karto. Dažnos mokyklos internetinėje svetainėje yra paskelbta, koks turėtų būti pirmoko krepšelis (kanceliarinės prekės ir pan.). Nepatariama visų priemonių susipirkti iš karto. Geriau tai daryti po pirmo susitikimo su mokytoju, kuris tikrai pasakys, ko reikia.
Laiku pasirūpinkite sveikatos pažymėjimu. Vaiko sveikatos pažymėjimą tėvai mokyklai turi pateikti iki rugsėjo 15 d.
Aptarkite pasikeisiantį dienos režimą. Kalbėkitės su vaiku, ką reiškia lankyti mokyklą, kaip pasikeis jo „statusas“, įprastas dienos ritmas, kai taps mokiniu: visų pirma, į pamokas jis turės ateiti tam tikru laiku. Vadinasi, namuose privalės anksčiau eiti miegoti. Paaiškinkite jam, dėl ko turės atsigulti anksčiau: kad jaustųsi nepavargęs, kad jam puikiai sektųsi mokykloje, kad užtektų energijos visai dienai. Mokslininkai sako, kad pirmokui būtina išmiegoti 8–10 valandų.
Skatinkite vaiką kalbėtis apie mokyklą. Kai vaikas pradės lankyti mokyklą, paklausinėkite, kas jam sekėsi, kaip jis jaučiasi, kas patiko ir kas nepatiko, ko jis bijo. Tokie pašnekesiai namuose turi tapti įprasti. Tai vertinga informacija tėvams. Iš to sužinosite, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, kas jam sekasi, kas nesiseka, kokia tenai atmosfera, ar neatsiranda netinkamų bendraamžių elgesio modelių, į ką būtų galima laiku reaguoti. Toks pasipasakojimas naudingas ir pačiam vaikui, nes taip jis gali pasitikrinti situacijas, ar elgiamasi tinkamai, ar ne, pasijausti svarbus, saugus, turintis tėvų palaikymą ir paramą.
